KAD:KONKURSAS. Tarnėnuose nugalėjo pasiūlymas "Saulės taškas"
Šių metų KAD:KONKURSAS baigėsi. Sulaukėme 15 vertintų pasiūlymų iš architektų, studentų ir kūrėjų iš visos Lietuvos. Balandžio pradžioje 14 Tarnėnų vaikų ir jaunimo surengė balsavimą, kuriame jie priėmė sprendimą be suaugusiųjų ar komisijos. „Kai vaikams suteikiama teisė spręsti, jie labai tiksliai pasirenka tai, kas jų vietai iš tiesų svarbu“, – taikliai pastebėjo viena iš projekto vadovių Margarita.
1 VIETA
SAULĖS TAŠKAS, autorės – Emilija Deksnytė, Solveiga Buoželytė
Vienintelis pasiūlymas, kuris pažvelgė ne į sausumą, o į vandenį. Plūduriuojantis pontoninis plaustas šalia lieptelio – su sūpuoklėmis, gultais ir vieta šokinėti į ežerą. Autorės sumanė paprastą dalyką — platformą, kurią galima virve prisitraukti prie lieptelio, įlipti ir, atsistūmus nuo kranto, turėti savo salą ežere. Vaikai iškart suprato, koks vertingas yra šis projektas. Jie žinojo tai, ko projektuotojai iš anksto negalėjo žinoti – krantas konkurso vietoje yra dumblotas ir nepatogus.
Vaikų komentarai: projektas patiko tiek vaikams, tiek jaunimui dėl galimybės patogiai patekti į vandenį, maudytis, ilsėtis, degintis ir šokinėti į ežerą -tai buvo įvardyta kaip aktuali ir iki šiol mažai spręsta problema, susijusi su sudėtingu, ne itin smagiu priėjimu prie vandens (daug žolių ir būna dumblo). Jis vertintas kaip patraukli, praktiška ir išskirtinė erdvė tiek aktyviai veiklai, tiek poilsiui ar fotografavimuisi. Tobulinimui siūloma dalinai platformą dengti stogeliu, kad kas nenori degintis galėtų būti šalia tų kurie deginasi, taip pat įvertinti optimalų platformos atstumą nuo kranto.
Autorių aprašas: Tarnėnų kaime trūkstant erdvės sausumoje, mes siūlome viešąją erdvę kurti ant vandens! Mūsų idėja – plūduriuojantis pontoninis plaustas, sukurtas išskirtinai vaikų ir jaunimo susibūrimams. Projektas išnaudoja siaurą priėjimą prie ežero ir teikia naujų funkcijų KAD sukurtam lieptui, papildant jį dviem sūpuoklėmis. Pats lieptas tampa interaktyvia stotele, nuo kurios galima virve prisitraukti plūduriuojančią platformą, įlipti ir vėl atsišlieti nuo kranto, sukuriant savo privačią „salą“ ežere. Plauste dinamiškai apjungti skirtingi jaunimo poreikiai: čia įrengta tvirta dalis saugiam šokinėjimui į vandenį bei integruoti patogūs gultai ramiam poilsiui ir bendravimui virš vandens. Platformos centre suformuota saulė tampa ne tik ryškiu vizualiniu akcentu, bet ir simboliu, žyminčiu, kad tai – šviesi, šilta ir saugi, tik vietos jaunimui priklausanti erdvė. Tai nesudėtingai įgyvendinamas sprendimas, kviečiantis aktyviai judėti ir kurti bendruomenės ryšius.
2 VIETA
MEDŽIŲ TAKAS, autoriai – Martynas Stakvilevičius, Lukrecija Ramanauskaitė
Tarp medžių šakų, 2,5–3 metrų aukštyje – pasklidę hamakai, karstynės, supynės, apžvalgos taškai. Siaura sklypo juosta čia virsta judėjimo ir poilsio erdve. Projektas sumanytas taip, kad galėtų augti – ilgėti, kol vieną dieną sujungtų gatvę su ežeru. Nuo pirmos vietos atsiliko vos vienu balsu.
Vaikų komentarai: vaikams ir jaunimui patiko idėja einant link ežero turėti sustojimo vietas, iš kurių atsiveria gražūs vaizdai, taip pat galimybė fotografuotis iš skirtingų kampų. Projektas vertintas kaip vizualiai patrauklus, siūlantis įvairias veiklas ir gerai atliepiantis išsakytą programą, kartu jautriai įsiliejantis į esamą medžių aplinką ir neužstatantis siauro servituto erdvės. Tobulinimui siūlyta įrengti daugiau vietų prisėsti bei papildyti erdvę elementais, pavyzdžiui, sūpynėmis ar „tarzanke“.
Autorių aprašas: Sklypas yra ilgas ir siauras, svarbu kad projektuojamas objektas neužstotų pravažiavimo iki ežero, tad projektuojamas statinys yra ilgas ir siauras. Sklype numatomas Medžių lajų takas, jo tęsinys – stalas/gultas. Po taku, kuris pakyla apie 2.5 – 3 metrus į aukštį tarp medžių šakų, planuojama įrengti poilsio bei žaidimų erdves. Jos susideda iš hamakų, karstynių žiedų, supynių ir kitų įrenginių. Šis takas ateityje galėtų plėstis, ilgėti. Galiausiai jis galėtų sujungti gatvę su ežeru ir su gluosniu esančia poilsio erdve, terasomis bei lieptu. Šis takas leistų vaikams saugiai pakilti tarp medžių šakų, lapų bei papildytų teritoriją žaidimų bei poilsio erdvėmis.
3 VIETA
PALĖPĖ, autorius – Valdas Reikertas
Valdas „Palėpę“ matė kaip vietą, kur gimsta nutrūktgalviškiausios vaikų idėjos. Būtent tai ir patraukė jaunuosius vertintojus — sūpynės, karstynės, hamakų tinklas ir suoliukas jiems pasirodė kaip erdvė, kur būtų smagu judėti, žaisti ir tiesiog būti kartu.
Vaikų komentarai: projektas vaikams pasirodė patrauklus dėl galimybės aktyviai judėti – ypač laipioti sienomis ir būti skirtinguose lygiuose. Teigiamai įvertintos poilsio zonos su hamaku, antras aukštas su balkonu bei galimybė pasislėpti nuo lietaus. Vaikus ypač sužavėjo projekto dydis ir tai, kad jis gerai atliepia jų poreikį aktyvioms veikloms. Tobulinimui jie siūlytų įrengti dar daugiau laipiojimo elementų, papildomų hamakų ir sūpynių, kad erdvė būtų patogesnė didesniam vaikų skaičiui, pavyzdžiui, kol vieni laukia kol kiti užlips sienele.
Autoriaus aprašas: Palėpė – mėgiama vaikų vietelė, kurioje užgimsta nutrūktgalviškiausios idėjos ir sumanymai. Šioje Palėpėje numatyta visa reikalingiausia infrastruktūra tų sumanymų generavimui – ar norisi suptis, ar karstytis ar ramiai gulėti hamake, ar ant įtempto tinklo, o gal tiesiog sėdint ant suoliuko. Visų skoniui ir poreikiams – ar aktyviai ar ilsintis. Su gražiu vaizdu pro medžių šakas į vandenį, besiklausant visai greta čiulbančių paukščiukų.
3 VIETA
LAIPYNIŲ KALVA, autoriai – Uljana Kudriavceva, Gabrielius Dovydėnas, Ieva Bagdonaitė
„Laipynių kalva“ siūlo mažą nuotykį pakeliui nuo gatvės iki ežero. Ši idėja ypač nudžiugino merginas — jos sakė, kad čia būtų smagu fotografuotis iš visų pusių, o vijokliais apauganti sienelė projektui suteikia dar daugiau jaukumo ir grožio.
Vaikų komentarai: projektas išsiskyrė savo estetika – ypač patiko merginoms dėl vizualaus patrauklumo, papildomų augalų-vijoklių sienelės ir galimybės fotografuotis. Taip pat įvertinta, kad yra vietos poilsiui, apsaugai nuo lietaus, ir įdomus sprendimas, leidžiantis naudotis erdve iš skirtingų pusių.
Autorių aprašas: siūloma idėja – tai mažas nuotykis kelyje nuo gatvės iki ežero. Kelionė susideda iš trijų dalių. Įėjimas – kelionės pradžia. Čia paliekamas gatvės takas, prasideda kelias į gamtą. Nedidelė struktūra pažymi įėjimą, kviečia užsukti, stabtelėti, perskaityti skelbimus ar trumpam prisėsti. Laipynių kalva – pagrindinė nuotykio vieta, skirta aktyviam žaidimui. Čia vaikai gali lipti, karstytis, landžioti ir tyrinėti. Vienoje pusėje driekiasi įtraukianti laipiojimo trasa, kuri veda vis aukščiau – tarsi į antrą aukštą. Palipėjus atsiveria aplinkiniai medžiai ir gamta. Viršuje įrengtos supynės, kviečiančios pakilti dar aukščiau. Po laiptuota kalva slepiasi slapta būstinė – vieta susiburti ir kurti savo žaidimus. Kitoje struktūros pusėje įrengtas ilgas suolas. Čia gali prisėsti draugai, tėvai ar praeiviai. Šalia augantys vijokliai sukuria jaukią aplinką. Pakrantė – kelionės pabaiga. Takas veda iki ramios ežero pakrantės, kur galima sustoti, pailsėti ir pasigrožėti vandeniu. Taip paprastas pasivaikščiojimas nuo gatvės iki ežero tampa mažu nuotykiu.
KITI PROJEKTAI, KURIEMS VAIKAI IR JAUNIMAS SKYRĖ BALSŲ
AUKŠČIAU ŽEMĖS, autoriai – Domas Idzelis, Augustinas Počopka, Titas Joneliūkštis
Vaikų komentarai: projektas vaikams patiko dėl galimybės laipioti ir naudotis sūpynėmis, kurios gerai atitinka numatytą programą. Daugelis vaikų jį įvardijo kaip labai praktišką ir aiškiai suprantamą.
Autorių aprašas: Projektuojant didelis dėmesys skiriamas sklypo formai. Kadangi sklypas yra ilgas ir siauras, pasirinkta koncepcija išnaudoti jo ilgį ir sukurti linijinę, nuoseklią judėjimo struktūrą. Pagrindinė idėja – sukurti vaikams tarsi kelionę per sklypą: nuo vieno taško iki kito, įtraukiant juos į aktyvų ir žaismingą patyrimą. Ši „mini kelionė – išbandymas“ suprojektuota taip, kad vaikai galėtų judėti nenusileisdami ant žemės. Maršrutas prasideda tarp trijų medžių – vaikai į jį patenka palipę į medį. Toliau seka judėjimas per „beždžionių tiltą“, o pabaigoje – nusileidimas zipline’u (atsisėdus) į žemesnę sklypo dalį. Be pagrindinės trasos, numatomos ir papildomos erdvės: šašlykinės zona bei supynės su integruota lipimo sienele. Šios zonos skirtos įvairiapusiam vaikų aktyvumui, fiziniam judėjimui ir iššūkiams. Projekto tikslas – skatinti vaikų aktyvų laisvalaikį, kūrybiškumą ir drąsą, suteikiant galimybę patirti nuotykį saugioje, specialiai tam pritaikytoje aplinkoje.
BŪSTINĖ, autorius – Andrius Pučėta
Vaikų komentarai: vaikams patiko laipiojimo elementai, galimybė slėptis ir kurti savotišką „slaptą“ erdvę. Projektas vertintas kaip didelis ir tinkamas įvairiems žaidimams.
Autoriaus aprašas: projektas „Būstinė” yra apie vietą, kur galima palaipiot po medžius, pakopinėt būstinės sienom, pasėdėt ant kelmų ir pagulėt hamake, o kai norisi – užlipt ant viršaus ir stebėt Tarnėnus. Projekte pateikiami terminai, naudojami kariuomenės kontekste, dažnai vaikams nesuvokiami. Statybų procese svarbus akcentas ne tik įtraukti vaikus į bendrą jų gerbūvio kūrybą, tačiau ir edukuoti apie tai, kodėl reikia ginti savo „būstinę”. Kodėl reikia „drakono dantų”, „sienos apsaugos” ar vietos, kur galėtum pasislėpt. Šie elementai projekte pateikti paprastais ir atpažįstamais objektais, galinčiais informuoti apie tai, kaip veikia saugumo infrastruktūra.
ECHOLALIA, autorius – Ignas Lukauskas
Vaikų komentarai: vaikams pasirodė įdomūs patys struktūros segmentai, patiko kad jų yra daug ir įvairių, pavyzdžiui, jiems įstrigo įtempta virvė, karstymosi elementai.
Autoriaus aprašas: Echolalija – tai reiškinys, kai žmogus automatiškai pakartoja (tarsi aidas) kito asmens ištartus žodžius, frazes, sakinius ar net intonaciją. Pats terminas yra kilęs iš graikų kalbos žodžių „echo“ (aidas) ir „lalia“ (kalbėjimas). Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip beprasmis kartojimas, iš tiesų echolalija dažnai turi svarbią paskirtį ir prasmę. Vaikams maždaug iki 2,5–3 metų amžiaus echolalija yra visiškai normali kalbos mokymosi ir pasaulio pažinimo dalis. Taip mažyliai mokosi tarti žodžius ir suprasti kalbos struktūrą. Architektūra labai panaši į kalbą, garsus, muziką, nes susideda iš struktūros ir elementų pasikartojimo, kurie kuria tam tikrą ritmą. Projekte vaikams siūloma sukurti savitą architektūros ritmą, dėliojant vienodus H formos elementus į vieną liniją, tačiau keičiant erdvės tarp jų turinį. Erdvė tarp elementų užpildoma funkcija – tai, kas svarbu vaikams, kas buvo pavaizduota eskizuose. Erdvė virsta hamakų zona, sūpynėmis, karstynėmis, suoliukais, žaidimų vietomis. Projektas papildo jau esamą, anksčiau sukurtą trijų dalių susibūrimo erdvę. Tai tarsi jos tąsa – abu projektai susijungia ir tampa Tarnėnų miestelio viešąja erdve. Projektą galima realizuoti dalimis arba etapais, jeigu neužtenka pirminio biudžeto lėšų. Galima sutrumpinti ilgį arba keisti segmentų turinį. Vaikai gali keisti segmentų išdėstymo tvarką ir eilę savo nuožiūra.
LINKSMYBIŲ KAIMELIS, autorės – Urtė Mikalauskaitė, Aistė Marozaitė, Rugilė Karaliūtė
Vaikų komentarai: vaikams, ypač berniukams, patiko galimybė tiek žaisti, tiek ilsėtis vienoje vietoje. Teigiamai įvertintas projekto dydis ir tai, kad erdvė tinkama didesnėms grupėms.
Autorių aprašas: trys namukai – trys nuotykiai! Kuriamas Linksmybių kaimelis, sujungiantis Tarnėnus, Skurbutėnus ir Keturiasdešimt Totorių į vieną žaismingą nuotykių taką. Šiuos tris kaimelius simbolizuoja trys nameliai, kuriuose kiekvienas kviečiamas susitikti, pabendrauti, pasiilsėti, pažaisti ir kitaip smagiai leisti laiką drauge.
MEDŽIŲ APSUPTYJE, autorius – Simonas Tamošiūnas
Vaikų komentarai: vaikams patiko dviejų lygių struktūra ir galimybė laipioti, projektas sukėlė panašias asociacijas kaip „Palėpės“ erdvė. Ypač jį vertino jaunesni dalyviai.
Autoriaus aprašas: projektas „Medžių apsuptyje“ jungia du elementus: supynių namelį ir tiltelį – gultą. Tai lengvos, pakeltos struktūros, skirtos tiek judėjimui, tiek ramiai poilsiui gamtoje. Jų tūriai ir medžiagiškumas formuojami siekiant kuo mažiau paveikti esamą gamtą – architektūra čia ne dominuoja, o įsilieja į esamą aplinką.
VORATINKLIS, autorės – Saulė Bieliauskaitė, Ugnė Oržėkauskaitė
Vaikų komentarai: projektas patraukė mažesnius vaikus dėl gausių laipiojimo galimybių ir tinklo, kuriame galima ilsėtis ar net gulėti. Idėja „kaboti“ ir laipioti jiems pasirodė ypač smagi ir įtraukianti.
Autorių aprašas: vieną dieną atsirado ypatinga vieta – “Voratinklis”. Tai ne paprastas Petro voratinklis, o smagi erdvė Tarnėnų vaikams žaisti ir leisti laiką kartu. Ši vieta turi tris ypatingas zonas: žaidimų taką, voratinklio erdvę ir didelį bendruomenės stalą.Nuotykis prasideda žaidimų take. Čia reikia drąsiai žingsniuoti, balansuoti ir kartais net kaboti kaip mažam voriukui! Įveikę taką vaikai pasiekia aukštesnes vietas – apžvalgos bokštą, supynes ir laipiojimo sieną. Toliau laukia didysis tinklas. Jame galima gulėti, sėdėti, tiesiog stebėti dangų ar draugus, žaidžiančius šalia. O kai kojos pavargsta nuo nuotykių, visada galima nueiti prie bendruomenės stalo. Jis stovi šalia laužavietės, kur visi gali susėsti kartu, žaisti stalo žaidimus, pietauti, kalbėtis su šeima ar draugais ir pailsėti. Erdvė tampa vieta, kur žaidimai, nuotykiai, poilsis ir draugystė susipina į vieną smagų voratinklį. Vieną dieną atsirado ypatinga vieta – “Voratinklis”. Tai ne paprastas Petro voratinklis, o smagi erdvė Tarnėnų vaikams žaisti ir leisti laiką kartu. Ši vieta turi tris ypatingas zonas: žaidimų taką, voratinklio erdvę ir didelį bendruomenės stalą. Nuotykis prasideda žaidimų take. Čia reikia drąsiai žingsniuoti, balansuoti ir kartais net kaboti kaip mažam voriukui! Įveikę taką vaikai pasiekia aukštesnes vietas – apžvalgos bokštą, supynes ir laipiojimo sieną. Toliau laukia didysis tinklas. Jame galima gulėti, sėdėti, tiesiog stebėti dangų ar draugus, žaidžiančius šalia. O kai kojos pavargsta nuo nuotykių, visada galima nueiti prie bendruomenės stalo. Jis stovi šalia laužavietės, kur visi gali susėsti kartu, žaisti stalo žaidimus, pietauti, kalbėtis su šeima ar draugais ir pailsėti. Erdvė tampa vieta, kur žaidimai, nuotykiai, poilsis ir draugystė susipina į vieną smagų voratinklį. Siekiant kuo tvaresnio projekto, skatintume pernaudoti vietinius išteklius, tokius kaip nuvirtusių medžių kamienai pamiškėje panaudoti sėdimoms vietoms ar žaidimų tako konstrukcijoms. Taip pat ir didžiąją dalį biudžeto skirti kokybiškam bokštui, kuris atliepia vaikų poreikius pastogei. Projektas palieka vietos vaizduotei ir mobilumui: esant poreikiui keisti žaidimų tako ar stalo lokaciją, nukabinti supynes ar keisti tinklo plotą.
ŽAIDIMŲ GYVATĖLĖ, autoriai – Viltė Žaliaduonytė, Simas Novikas
Vaikų komentarai: projektas pasirodė įdomus kaip įvairių žaidimų erdvė – jis įkvėpė rungtynių ir aktyvių žaidimų idėjas. Nors labiau patiko pavieniams vaikams, sukėlė aiškią žaidimo asociaciją.
Autorių aprašas: ŽAIDIMŲ GYVATĖLĖ rangosi tarp Tarnėnų medžių ir kviečia leistis į smagų nuotykį! Lipk, supkis, tyrinėk ir karstykis link lieptelio. Pakeliui tavęs laukia įvairūs iššūkiai – laipiojimo kopetėlės, tinklai, virvės ir sūpynės. Gyvatėlė turi ir poilsio vietų – sėdimus hamakus ir tinklą. Takas nuveda link vandens, kur kelionę užbaigia rami poilsio pastogė. Čia atnaujinamas lieptelis ir įrengiamas stogas su suoliuku – puiki vieta sustoti, atsipūsti ir pasigrožėti gamta. Visas objektas turi ryškius raudonus akcentus, kurie padaro erdvę lengvai pastebimą ir žaismingą. Žaidimų gyvatėlė reaguoja į jau 2025 m. vasarą sukurtą trijų dalių projektą. Lieptelio zona papildoma ir patobulinama įrengiant pastogę su suoliuku. Gyvatėlė taip pat veda link medinių platformų ir suolų–ramsčių, taip natūraliai pratęsdama kelionę link lieptelio.
KITI PROJEKTAI, KURIEMS VAIKAI IR JAUNIMAS BALSŲ NESKYRĖ
BASLĖNIS, autorės – Gabrielė Gečaitė, Elena Paleckytė, Gabrielė Liucija Ošikaitė
Autorių aprašas: Ši erdvė – tai energingas raudonų baslių miškas – Baslėnis, sukurtas tam, kad siaura ir sudėtinga teritorija virstų Tavo nuotykių aikštele. Vietoj įprastų žaidimų įrenginių čia iškyla ritmiška medinių baslių kompozicija, suteikianti visišką laisvę tavo vaizduotei. Tai – universali platforma be griežtų taisyklių. Skirtingose projekto „stotelėse“ tavęs laukia vis kitos galimybės: tarp baslių gali įtempti tinklinio tinklą ar iš kelmukų susikurti futbolo vartus, daryti prisitraukimus ar iškviesti draugą šachmatų partijai. Minimalistinė struktūra leidžia tau pačiam interpretuoti aplinką, todėl kiekviena stotelė kasdien gali tapti vis kitu žaidimu ar poilsio vieta.
BĖGAM ŽAISTI!, autoriai – Paulius Bogavičius, Emilija Kazakevičiūtė
Autorių aprašas: BĖGAM ŽAISTI – erdvė visiems vaikams, kurioje kviečiame tyrinėti, karstytis, kurti naujas žaidimų taisykles bei sustoti poilsio minutei. Šešių metrų valstybinės žemės sklypo juostoje naujos struktūros žaismingai apeina aplinkinius medžius ir tampa tarsi užuomazga tolimesniam viešos erdvės vystymui. „Karstynių kalnas”, „Pažinimo tiltas” ir „Sūpynių sala” glaudžiasi ir iš dalies pratęsia ankstesnį KAD: MIESTELIAI projektą bei tampa nauja, žaisminga vieta vaikams. Taigi pasiimkite draugus ir BĖGAM ŽAISTI!
LAPO GYSLA, autoriai – Matas Janusa, Fang Li
Autorių aprašas: Teritorijos erdvinė struktūra projektuojama remiantis lapo gyslotumo principu. Pagrindinė kompozicinė ašis – lyg centrinė lapo gysla, nubrėžia aiškią lankytojų srauto kryptį per visą sklypą, o nuo jos atsišakojantys takai formuoja funkcines „salas“ skirtingoms veikloms. Tokia konfigūracija leidžia organiškai apjungti aktyvų judėjimą, žaidybinius elementus, poilsį ir bendruomenės susibūrimus į vientisą visumą. Ši struktūra tiesiogiai reflektuoja vietos charakterį: teritoriją supančią augmeniją bei vandens artumą, sukuriant nenutrūkstamą ryšį su gamta. Funkciniai elementai ir erdvinė patirtis: Visas projektinis audinys formuojamas pasitelkiant trijų elementų sistemą: bokštus, linijinius suolus ir pergolą. Jų darna kuria daugiasluoksnę patirtį: Linijiniai suolai: Tai ne tik sėdėjimo zonos, bet ir erdvę formuojantys elementai. Jų plastika ir išdėstymas skatina fizinį aktyvumą, kviečia lipti, balansuoti ir judėti. Kartu šie elementai aiškiai apibrėžia erdves Bokštai: Kiekvienas bokštas siūlo skirtingą aplinkos suvokimo perspektyvą. Vieni kuria intymias erdves, kiti provokuoja fizinį iššūkį laipiojant, o vertikalūs akcentai leidžia pakilti virš teritorijos ir apžvelgti panoramą. Tai elementai, įnešantys atradimo džiaugsmo ir skatinantys vaizduotę. Pergola: Tai pagrindinis jungiamasis elementas, dengtas bendruomenės kartu sukurtu audiniu. Prasidėdama ties įėjimu, ji lydi lankytoją per visą sklypą – pro bokštus ir medžių paunksmėse įrengtas sūpynes – kol pasiekia poilsio platformą prie vandens. Pergola veikia kaip vientisą erdvinę patirtį užtikrinanti ašis, suteikianti pavėsį ir jaukumą. Projektas formuoja įtraukią viešąją erdvę, kurioje skirtingos kartos gali tyrinėti, susitikti ir kurti bendrą gyvenimą. Architektūriniai sprendimai čia tampa platforma bendruomenės saviraiškai: nuo kūrybinių dirbtuvių ir vietos turgelių iki atviro lauko kino seansų. Tai erdvė, kuri fizine forma tarnauja socialiniams ryšiams ir vaizduotei skleistis.
NUOTYKIŲ TRASA, autorės – Loreta Zamokaitė, Alina Kotelovičiūtė, Justė Česnulevičiūtė, Elinga Kovieraitė
Autorių aprašas: Projektuojame žaidimų trasą, kurioje yra supynės, laipiojimo zonos ir hamakas.
PO KONKURSO TERMINO ATSIŲSTAS PROJEKTAS (NEVERTINTAS)
MEDŽIO NAMELIŲ TINKLAS, autoriai – Saulius Vaškevičius, Ugnė Jurevičiūtė
Autorių aprašas: Medžio namelių tinklas – tai iš raudonos virvės supintas tinklas medžiuose, sujungtas tarpusavyje tiltais ir virvių perkėlomis, kur galima per vieną galą įlipti ir praėjus visu taku, nusileisti žemyn zipline’u.
Dėkojame visiems, kurie pateikė pasiūlymus!
Organizuoja: Viešoji įstaiga Architektūra ir žmonės
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba