Višakio Rūda

SAVANORIŲ KOMANDA
Karolina Štreimikytė (kuratorė)
Birutė Petruškaitė
Linas Kazlauskas
Margarita Kaučikaitė
Norbert Tukaj

MIESTELIO ATSTOVĖ
Loreta Matusevičienė
Gyventojai
210
Dirbtuvėse dalyvavę vaikai
23
Atstumas nuo Vilniaus
153
Objekto pavadinimas

Prijaukintos stotelės

Metai
2013 m.
Rajonas
Kazlų Rūdos sav.
Koordinatės
54.81670,
23.43594
Esama būklė
Dalinai išlikęs

2014 m. į stotelę įvažiavo sunkvežimis ir ji buvo nugriauta. Miestelis aplankytas 2020 m. vasarą: išlikusi neoficiali "parkelio" stotelė, sėdėjimo vieta ant buvusios mokyklos pamato, sūpynės
Sukurti objektai
Sutvarkyta stotelės erdvė - nudažytas suoliukas, įrengti sėdėjimo paviršiai, dviračių stovai, šiukšlių dėžė, nupieštas žaidimas ant asfalto. Įrengta neoficiali „parkelio“ stotelė - sukonstruotas suoliukas, šiukšlių dėžė, paviršius sėdėjimui ant seno buvusios mokyklos pamato. Atnaujinta žaidimų aikštelė - nudažyti krepšinio ir tinklinio stovai, išvalyta aikštelė, atnaujintas sulūžęs suoliukas, įrengti dviračių stovai, šiukšliadėžė. Pakabintos sūpynės
Panaudotos medžiagos
Medinės lentos, dažai, lietvamzdžiai, virvės

Višakio Rūda – vaizdingos aplinkos miestelis, turi išsaugotą gatvinį kaimą, keletą viešųjų erdvių – tai paminklas prie senosios mokyklos pamatų, planuoja susitvarkyti šalia esantį skverelį. Turi miestelio bendruomenę. Miestelyje yra medinė Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, bendruomenės namai, kultūros centras, klebonija, biblioteka.

Didžiausias Višakio Rūdos dirbtuvių iššūkis buvo nepamesti švarios ir konceptualios pirminės projekto idėjos, nepasiduoti provokacijoms iš šalies, išsaugoti sprendinių jautrumą, suvaldyti bendrą objektų estetiką.

Vaikai mąsto giliai. Jautriai nugriebti į paviršių genialių jų minčių purslus – ta pusė vyksmo, kurią turime atlikti mes, „Architektūros fondo“ savanoriai, jei norime sukurti ką nors ypatinga. 

Iš dviejų branduolių (Višakio Rūdos ir šalimais esančių Jankų kaimo vaikų) susibūrusi komanda miestelio aplinką analizavo dviem požiūrio kampais: atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų. Taip užčiuopėme labai reikšmingą miestelio urbanistinį elementą – stotelę. Vaikai, žvalgydamiesi į kelią, mąstė apie jos reikšmę ir paskirtį. Klausėme vieni kitų: kada atsiranda stotelė – kai pastatomas ženklas ir pažymima vieta žemėlapyje ar kai laukiantieji numindo pakelę bestoviniuodami ir lūkuriuodami atlekiančio autobusiuko?

Tokie pamąstymai paskatino didesnį dėmesį sutelkti į du idomius objektus: stipriai išreikštą stotelę su modernistiniu paviljonu bei „nematomą“ stotelę – pakelę, pažymėtą laukiančiųjų mynimo. Pastarąją pavadinome „parkelio stotele“. Joje daugelis senyvo amžiaus žmonių stabtelėdavo laukdami autobuso, nes senoji stotelė yra pernelyg toli. O ši stotelė, nors ir oficiali bei geriau įrengta, buvo nejauki ir turėjo gana prastą reputaciją dėl netvarkos. Taigi visi kartu bandėme sukurti vietas, kuriose jauku laukti autobuso ar atvykstančio tėčio. Taip gimė dviejų stotelių jungtinis projektas.

Vaikai nepamiršo ir savo žaidimų aikštelės, kuri tuo metu atrodė pavargusi ir išblukusi. Buvo nuspręsta ją atgaivinti, o visas erdves sujungti koloritu bei naujomis detalėmis: šiukšliadėžėmis, dviračių stovais.

Dirbtuvių savanoriai, dėkingi už vaikų darbus ir gerą nuotaiką, nusprendė sukonstruoti sūpynes, kurių nespėjo įrengti su vaikais. Taip patamsyje, jau po oficialaus rezultato pristatymo, radosi KAD savanorių padėka Višakio Rūdos vaikams.

Organizatorius:
Strateginis partneris:
Partneris:
Informacinis partneris:
Rėmėjas:
Draugai: