Tarnėnai

KAD:MIESTELIAI – tai keliaujančios vasaros architektūros dirbtuvės, kuriose savanorių komanda kartu su vietos vaikais per penkias dienas sugalvoja ir pastato mažosios architektūros objektą jų miestelio viešojoje erdvėje. Šiemet septynios dirbtuvės – tarsi karoliukai ant vieno siūlo – apjuosė Lietuvą ir baigėsi Tarnėnuose (Vilniaus raj.), kur vaikai prie tvenkinio sukūrė naują bendruomenės susibūrimo erdvę. Rugpjūtį septynių savanorių komandą džiugiai pasitiko per dvidešimt vietos vaikų. Jau pirmąją dieną jie aiškiai įvardijo, kad nori įveiklinti erdvę prie tvenkinio. „Vaikai toje aplinkoje nori žaisti, bet kartu ir pailsėti. Jie jaučia poreikį sutvarkyti esantį lieptelį, įkurti laužavietę, terasą medyje ir sūpynes“, – pasakojo kuratorius Elvis.

Iš šių vaikų norų gimė konkretus trijų elementų sprendinys: medinė platforma su hamaku–tinklu, suoliukas–ramstis prie liaunos gluosnio šakos ir lieptelis. Šis mažosios architektūros ansamblis, jautriai įsiliejęs į kraštovaizdį, yra skirtas ilsėtis, suptis, susitikti ir žiūrėti į vandenį. Tuomet idėja perėjo į darbų ritmą. Trijų objektų konstravimas vyko be atokvėpio, o vaikų atsakomybė augo kartu su konstrukcija. „Anira varžtus jau nešiojosi tarp lūpų kaip tikras stalius“, – šypsojosi Elvis. „Danielis su Oskaru gavo atsakingą užduotį – sustiprinti rėmą ir išspręsti kampo bei apkrovų mazgą – ir puikiai susitvarkė“, – pridūrė jis. Pasitikėjimas vaikų imlumu ir gebėjimais yra esminė KAD metodo dalis, nes vaikai turi būti pagrindiniai kūrėjai, o ne savanoriai.

Kiekvieno vakaro refleksija tapo praktiniu kompasu. „Paprašėme užsimerkti, iškelti ranką ir į komandos klausimus atsakyti parodant tiek pirštų, kiek jie vertina vieną ar kitą veiklą – taip greitai ir švelniai išgirdome visus, net kukliausius balsus“, – pasakojo savanorė Gabija. „Labiausiai džiaugėmės vaikų atvirumu – jie mus priėmė labai natūraliai, o visa grupė atrodė glaudi ir artima. Refleksijos kėlė pasitikėjimą ir padėjo suprasti, ką keisti, kaip planuoti“, – papildė savanorė Laura. Kasdienybė suteikė papildomų spalvų: vieni vaikai klykaudami karstėsi ant gluosnio, kiti atliko inventorizaciją – suskaičiavo ir suskirstė įrankius ir medžiagas, o dirbtuvių dalyvis Oskaras po kelionės į lentpjūvę prisipažino, kad ši patirtis jį „labai užkabino“. Galiausiai šeštadienio šventės metu liko patikrinti svarbiausią dalyką – ar sukurtas ansamblis išpildo vaikų lūkesčius. „Trečią valandą po pietų padarėme pristatymą, o kad vieta gyva, pasirodė tuoj pat: mums kalbant vaikai jau karstėsi ir lakstė aplink statinį“, – dalijosi Elvis.

Nors šios dirbtuvės buvo paskutinės šią vasarą, KAD nesibaigė. Rudenį savanorių komandos sugrįš į visas septynias dirbtuvių vietas – susitikti su vaikais ir vietos koordinatoriais, apžiūrėti sukurtus objektus ir kartu aptarti jų priežiūrą bei tausojimą. Rudens vizitų metu neretai gimsta nauji papildymai – nuo spalvotų ženklų ar sūpynių iki naujų tradicijų, tačiau svarbiausia, kad tuomet vėl susirenka vaikai, savanoriai ir bendruomenė – taip dar labiau sustiprėja ryšiai ir atsakomybė už erdvę.

Projektą įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai – Britų taryba, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedra, Vilniaus rajono Pagirių seniūnija, Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Tarnėnų seniūnaitija, Vidmanto Žilinsko individuali įmonė, UAB “Donteks”.