Lavoriškės

Liepos pabaigoje KAD:MIESTELIAI kūrybinių dirbtuvių autobusiukas atvyko į Lavoriškių kaimą Vilniaus rajone, kur šešis savanorius iš skirtingų Lietuvos miestų pasitiko dvidešimt vietos vaikų. Bendromis jėgomis ši spalvinga komanda per penkias dienas įgyvendino vaikų svajonę turėti savo namelį pušyne. „Dirbtuvės buvo tikrai ypatingos. Lavoriškėse vyrauja lenkų kalba, tad komandai teko greitai prisitaikyti ir žongliruoti tarp lietuvių, lenkų, anglų kalbų, o kai pritrūkdavo žodžių – piešti ar net vaidinti. Geriausi vertėjai buvo patys vaikai, paskutinę dieną jie jau dirbo kaip profesionalai. Kalbos klaidos nevaržė – jos virto juoku, o juokas – naujomis meistravimo žiniomis. Vaikai taisė mūsų tartį, o mes mokėmės naujų žodžių. Taip gimė bendra kalba, kur „gulsčiukas“ ir „piła“ gulė į jungtinį žodyną“, – pasakojo savanorė Gabija. 

KAD metodas remiasi šešiais etapais, tai: vaikų vedama ekskursija po apylinkes ir idėjų išsakymas, piešimas, maketavimas, projektavimas, statybos ir galiausiai – šventė kartu su tėveliais. Visa tai vyksta kartu su vaikais, o kiekvienas etapas padeda jiems išsakyti savo idėjas, suprasti erdvę, dirbti komandoje ir pamatyti, kaip svajonės virsta tikrove. Lavoriškių vaikai ne tik vedė ekskursiją, bet ir išrinko 3 vietas, kuriose jie norėjo įgyvendinti labai žemiškas svajones: daugiau pavėsio ir vietų prisėsti, apsaugos nuo lietaus, sūpynių ir… Šaldytuvo su nesibaigiančiais užkandžiais bei limonadu. Nupiešę savo idėjas ir sukūrę maketus, vaikai rinko laimėtoją. Net 10 balsų atiteko miškelio erdvei, o stadiono ir tinklinio aikštelės zonos gavo po 5 vaikų balsus. Dirbtuvių architektai vaikų „teismui“ pateikė finalinį bendros idėjos – namelio – eskizą. Komanda projektą pristatė Lavoriškių seniūnui, kuris gyrė vaikų užsidegimą ir pradžiugino juos saldžiomis lauktuvėmis.

Miškelis, kuriame vyko dirbtuvės, vietinių vadinamas „Sasonikais“. Šis žodis, kilęs iš lenkiško sosna (pušis), tapo naujos gatvės pavadinimu. Nameliui miške komanda suteikė numerį, o lenteles lietuvių ir lenkų kalbomis vaikai išpurškė patys. Taigi, projekto pavadinimas – „Sasonikų g. 2“. Tarp dviaukščio namelio statybos darbų, vykusių medžių paunksmėje, laiko atsirado ir kultūriniam vakarui. Savanoriai, vaikai ir tėvai balansavo ant tarp pušų ištempto lyno, purškė trafaretus, dalyvavo bachata šokių pamokoje. Ketvirtąją dieną statybos įgavo didžiausią pagreitį – vaikai ir savanoriai, susiskirstę į šlifavimo, pjovimo, sukimo ir puošybos grupes, veikė kaip šveicariškas laikrodis. Į procesą natūraliai įsiliejo ir tėvai. Vakare vaikų nameliui tetrūko paskutinių štrichų. Paskutinę projekto dieną jungtinė vaikų, tėvų ir savanorių komanda įrengė suoliukus, nušlifavo visą konstrukciją, pagamino ir iškėlė spalvingas vėliavas bei sutvarkė aplinką.

Objektas gimė iš vaikų svajonių, atsispindinčių jų kasdieniuose poreikiuose. Namelio pirmajame aukšte – erdvi aikštelė su suoliuku, viršutiniame aukšte – saugi terasa. Čia galima ilsėtis, stebėti, žaisti, slėptis nuo saulės ar lietaus. Tai – erdvė būti kartu. Atidarymo šventėje, subūrusioje Lavoriškių bendruomenę, skambėjo padėkos ir juokas, o projektą pakrikštijo ir jo finalą paskelbė smarkus lietus. Labai svarbi KAD metodo dalis – refleksijos. Kiekvieno vakaro pabaigoje savanoriai dalinosi tuo, kas įsiminė, pradžiugino ar išvargino. Dienoraščiai kupini juokingų prisiminimų – nuo vaikų žvejybos upėje su masalu – saldainių popieriukais iki plyšusių kelnių. Ne mažiau vietos juose užima ir gilios patirtys. „Kai mergaitės vakare sugrįžo į statybas ir pačios ėmė savarankiškai pjauti, sukti ir šlifuoti – supratau, kad jos iš čia išsineš didžiulę ir neįkainojamą patirtį bei žinias,“ – dalinosi Gabija. Savanorė ir psichologė Valdonė prisiminė: „Teko atlikti konfliktinių porų (vaikų) konsultaciją pamiškėje trimis kalbomis. Pasiekiau naują lygį savo profesinėje psichologės karjeroje“.

Projektą įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai – Britų taryba, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedra, Lavoriškių gyventojų bendrija, Rudaminos kultūros centro Lavoriškių skyrius, Lavoriškių Stepono Batoro Gimnazija, Lavoriškių seniūnija ir jos gyventojai H.Petrusevič, P.Petrusevič ir O.Jaroš.