Kumečiai

„Esminė žinutė, kurią dirbtuvių metu norime perduoti bendruomenėms yra ta, kad nereikia laukti didelių investicijų, galima čia pat paversti savo aplinką geresne ir gražesne. Tam  reikia tik šiek tiek fantazijos ir nebijoti susiklosčiusių stereotipų, čia pat sulaužyti taisykles ir jas čia pat pakeisti. Tokiu būdu bendruomenėse išlaisvinamos kūrybinės galios bei ugdomas šeimininkiškas požiūris į mus supančią aplinką.” – architektas Rolandas Palekas.

Dirbtuvės tradiciškai startuoja pastačius palapinę, kuri praneša apie darbų pradžią ir tampa erdve, kur keturias dienas vyksta idėjų generavimas ir realizavimas. Susipažinus su vaikais palapinės pavėsyje, prasideda įdomioji proceso dalis – ekskursija, kurios metu išrenkama erdvė, kuri turėtų problematikos, reikšmingumo ir taptų projekto atspirtimi. Ekskursijos metu vaikai vieningai nustatė dvi jiems svarbiausias miestelio vietas – mokyklos ir tvenkinio zonas.

Nuostabų įspūdį ir geras emocijas paliko prie tvenkinio, po tilteliu esanti krioklio erdvė. Visgi, kartu nuspręsta, kad šios natūralios, jautrios auros drumsti nevalia ir svarbesnis kaimo centras yra mokykla. Mokyklos kontekste svarbiu, dėmesį patraukusiu tašku tapo mokyklos laiptai. Projekto dalyvė Karolina pastebėjo kad, čia laiką leidžia ne tik vaikai, o ir vyresnieji, norėdami sustoti ir pailsėti, eidami keliu link parduotuvės. 

Parinkus vietą, vaikai ėmėsi kurti idėjas, kaip įprasminti priešais mokyklą esančią erdvę ar pačius laiptus – ši dirbtuvių dalis yra svarbiausia. Pokalbio su vaikais metu kyla spontaniškų pastebėjimų, tačiau vaikai skatinami argumentuoti savo mintis, kelti klausimus, kaip įsivaizduojamas objektas ar elementas veiktų tokioje erdvėje, ar jis tarnautų žmonėms ir būtų estetiškas. Pristačius idėjas vienas kitam, priimtas bendras sprendimas. Vaikai pastebėjo, kad aplink mokyklą be laiptų yra tik viena suoliukas, todėl savaime suprantama, kad dauguma siūlė šį, patį elementariausią komponentą. Po idėjų aptarimo, nutarta kurti objektą ant kurio galima: prigulti, prisėsti, pasislėpti nuo saulės ar lietaus, vaikščioti įsivaizduojamu podiumu, ar sutemus ant baltos mokyklos sienos drauge žiūrėti filmus. Iškilo dar viena – užduotis, kaip estetiškai, funkcionaliai, konstrukciškai sujungti šiuos elementus į vieną darnų junginį. Vaikai kūrė mažus maketus, kaip galėtų atrodyti atskiri objekto segmentai. Šie prototipai pagelbėjo geriau suprasti vaikų poreikius ir norus.

Atidžiai paruošus projektą raudonasis autobusiukas iškeliavo į Alytų atgabenti medžiagų darbui. Du didelius rąstus, kurie tapo objekto pagrindu – karkasu, parūpino Metelių regioninio parko administracija. Kol autobusiukas buvo išvykęs ir darbai sustojo, projekte dalyvaujantys vaikinai iniciavo antrajį projektą – sporto aikštelės atnaujinimą, skersinių, skirtų prisitraukimams ir lygiagrečių sutvarkymą. Vaikams didelį įspūdį paliko darbas įrankiais – lentų pjovimas, medvaržčių sukimas, šlifavimas. O mėgstamiausio darbo titulą pelnė dažymas!

Visi dirbtuvių darbai ir veiksmai vakarais yra aptariami refleksijoje, kuomet vaikai pasisako apie savo dienos įspūdžius ir jausmus. Neapsakoma patirtis matyti vaiko transformaciją: abejingieji tampa susidomėjusiais dalyviais, drovieji – argumentuotos nuomonės pareiškėjais. Dirbdami vaikai išmoksta pagelbėti vienas kitam, dalintis užduotimis bei pareigybėmis. Norėdami pailsėti nuo darbų, savanoriai drauge su vaikais žaidė žaidimus ir taip pažino vienas kitą. Savanoriai tapo ne tik mokytojais, bet ir draugais ar netgi vaikų autoritetais.

Pasidžiaugti rezultatu ir objekto pristatymu į šventę susirinko bendruomenė – mokytojai, tėvai, broliai, seserys ir kiti. Gyventojai džiaugėsi, kad vaikai vasaros atostogų metu, kai užimtumas yra mažas, dalyvavo tokioje svarbioje veikloje, kurios rezultatas kėlė šypseną ne vienam, o patirtis pagelbės ir kitose veiklose bei padarys ilgalaikį įspaudą jų mąstyme.

Sukurtas pasyvaus poilsio objektas, praėjus vos kelioms minutėms po įgyvendinimo, atliko savo funkciją – tapo jaukia vaikų ir jaunimo susirinkimo vieta. Taip pat vaikai suprato, kad netgi netikėtai kilusi idėja greitai gali virsti realybe. Vaikai pažino savo aplinką ir išbandė skirtingus architektūros lygmenis – nuo idėjos kūrimo ir vystymo iki įgyvendinimo – ir suprato, kad reikia labai nedaug noro ir pastangų keisti savo aplinką.

Projekto savanorių komanda kartu su vietiniais vaikais ir jaunimu sukūrė funkcionalų miestelio identiteto ženklą viešojoje erdvėje prieš Kumečių pagrindinę mokyklą. Tai 14 metrų ilgio baldas, kuriame vaikai patys suprojektavo ir įgyvendino: stalą piknikui, suoliukus, gultus, stoginę nuo saulės ir viską apjungiančią plokštumą prisėsti atokvėpio metu. Taip pat dirbtuvių metu vietinių jaunuolių inicityva buvo atnaujinti sporto įrenginiai prie mokyklos stadiono.