Baleliai

Jei keliaudami greitkeliu Vilnius – Panevėžys ties Taujėnais pasuktumėte dešinėn, už kelių kilometrų rastumėte Balelius. Šiame nedideliame kaimelyje – penktojoje KAD projekto stotelėje 2018 vasarą – buvo sukurta lobių sala, ir į ją sudužęs vikingų laivas.

Vykdami į Balelius projekto savanoriai juokavo, kad kaimelio pavadinimas turbūt nulems ir ten laukiančius dirbtuvių orus – šlapius, su aplink telšančiomis balomis. Laimei, spėjimai nepasitvirtino, ir visas penkias dienas savanorius ir šešiolika vietos vaikų lepino ir kepino kaitri saulė. Tačiau vandens tema iš dirbtuvių niekur nedingo.

Jau antrąją dieną, pradėjus gaminti būsimo objekto maketus, savanoriai pastebėjo, kad vaikų kūrybinėse idėjose dominuoja vandens tema – buvo svajojama apie laivus, irklus, namelius – bokštelius, banginius ir žuvis. O ir vieta objektui pasirinkta šalia vandens telkinio – užžėlusio, nenaudojamo prūdo, kaimelio priešgaisrinio rezervuaro.

„Vaikai pasakojo, kad žiemą, užšalus ledui, ateina čia čiuožinėti pačiūžomis. Tačiau vasarą prie prūdo visiškai nėra ką veikti, nes jo aplinka nesutvarkyta – tikras šabakštynas. Kartu su vaikais nusprendėme prikelti šią nenaudojamą erdvę naujam gyvenimui“ – pasakojo savanorių komandos kuratorė Šarūnė Smalakytė.

“Keliaujančios architektūros dirbtuvės” siekia, kad miestelių vaikai ne tik patys kurtų ir statytų objektą, bet ir kad pamatytų, jog tai gali būti padaroma labai paprastai – naudojant nemokamas, kitur jau nebereikalingas medžiagas. Būtent todėl Balelių laivo karkasui buvo nuspręsta panaudoti mokyklos kieme suverstus nereikalingus krepšinio stovus.

Pjaustomi, šlifuojami ir dažomi mėlynai, jie tapo laivo smaigaliu. O laivo vairu – vietos gyventojos padovanotas verpimo ratelio ratas. Kiti laivo ir “lobių salos” elementai – hamakas, bokštelis su tinklu, lobių dėžutė – taip pat beveik išimtinai buvo sukurti iš antrinių, arba padovanotų medžiagų.

“Smagu, kad šnekėdami su vaikų tėvais išgirdome, jog kiekvieną rytą vaikai nekantraudavo kuo greičiau važiuoti į dirbtuves ir pradėti darbus” – stereotipus apie tik prie kompiuterio mėgstančius sedėti šiuolaikinius vaikus paneigė projekto savanoriai. Ir tiek pat jėgų, kiek jų reikėjo pastatyti laivui ir “lobių salai”, vaikai turėjo skirti apleistos kaimelio erdvės sutvarkymui.

“Nuo pat ankstaus ryto su maišais, karučiais, šiupeliais ir visais kitais turimais įrankiais vaikai tvarkė vietą naujajam statiniui – rinko medžių paunksmėje sudūlėjusius senus lapus, rovė senas šaknis. Visi darbavosi su didžiuliu užsidegimu ir pasiryžimu. Nors jau nuo ryto saulė kepino tikrai smarkiai, vaikai plušo ir negailėjo energijos” – vaikų pasiryžimu džiaugėsi projekto savanorė Inesa Ulichina. Galiausiai, paskutiniąją dirbtuvių dieną įvyko projekto pristatymas – ir nuo tada visi gali pasivaikščioti po naująją Balelių lobių salą, bei pabūti sudužusio laivo kapitonais.