Alizava

Kiek daugiau nei trys šimtai Alizavos miestelio (Kupiškio r.) gyventojų susivienijo tam, kad per penkias dienas ten būtų pastatytas ypatingas objektas. Toks, kokį statyti nusprendė ne miestelio suaugusieji ar iš sostinės atvykę „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriai, bet vietos vaikai. Taip beržynėlyje prie mokyklos iškilo sudėtingas, spiralės formos takas. Šis daugiafunkcinis takas apjungė ir nedidelę čiuožyklą – pavėsinę, ir didelę laipynę – hamaką, o vietomis peraugo į besisupantį ir besistiebiantį kliūčių ruožą.

Tai, kokie kūrybiški gali būti šio mažo miestelio vaikai, nustebino ne tik savanorius iš sostinės, bet ir, rodos, puikiai šiuos vaikus pažįstančius Alizavos suaugusiuosius. Jie teigia pastebėję, kad būdami su projekto savanoriais, vaikai itin atsiskleidė ir išlaisvino savo kūrybiškumą. Nenuostabu – „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ savanoriai naudojo įvairius vaikų vaizduotę žadinančius būdus. Pavyzdžiui, idėjų generavimo metu į pagalbą pasitelkė ir… burtų lazdelę.

Tikrai magiškas savanoriams pasirodė alizaviečių svetingumas bei bendruomeniškumas. „Dirbtuvių išvakarėse, jau po vidurnakčio iš Vilniaus atvykę į Alizavą, mokykloje buvome sutikti ponios Danutės, mokyklos bibliotekininkės. Virtuvėlėje mūsų jau laukė jos iškeptas keksas. Kitądien jį pakeitė naminės vaisių duonos kepalas”- prisiminė KAD savanorė Justina Kaminskaitė.

Visa miestelio bendruomenė ne tik rūpinosi savanoriais, bet ir kasdien kartu gamino maistą beveik 40 dirbtuvėse dalyvaujančių vaikų! O taip pat – prisidėjo visais kitais būdais. „Štai mokyklos darbų mokytojas pravedė nuotaikingą saugaus elgesio su įrankiais pamoką, kitą dieną rytinę mankštą vedė vieno vaiko mama, profesionali kineziterapeutė ir trenerė. O miestelio seniūnija ir vietinė lentpjūvė padovanojo visą objektui pastatyti reikalingą medieną!” – Alizavos gyventojų pagalba džiaugėsi KAD komandos kuratorė Inesa Bičkovaitė.

„Jie visi viską daro kartu“ – apie vietos vaikus atsiliepia I. Bičkovaitė. „Saulėtoje Alizavoje“, kaip apie ją atsiliepia mažieji miestelio gyventojai, vaikų nėra daug. Todėl dalis dirbtuvėse dalyvaujančio jaunimo atvyko iš apylinkių kaimų, ar didmiesčių – atostogavo pas senelius. Tačiau tai netrukdė visiems darbuotis kartu, galvojant ne tik apie save, bet ir kitus.

„Vyresnieji labai gražiai globojo jaunesnius dirbtuvių dalyvius, padėjo ir pamokė juos. Be to, projektuodami statomą objektą, vaikai ir jaunimas daug diskutavo apie tai, kaip jį ateityje naudos ne tik jie patys, bet ir suaugę Alizavos gyventojai“ – prideda I. Bačkovaitė.