SKIRSNEMUNĖ

2013.09.06-09.09

REZULTATAS:

Sutvarkytas dažnai naudojamas takelis: iškastas drenažas, “tilteliu” pakeltas praėjimas šlapiausioje vietoje, šalia takelio tarp medžių įrengta platforma su stalu, skirta vaikams pietauti per pertrauką. Tolėliau pakabintos daugiavietės sūpynės ir greta jų sukurtas žemės meno objektas iš vytelių.

Miestelis ištysęs palei Nemuną daugiau nei kelis kilometrus. Kaunas – Jurbarkas plentas veikia kaip pylimas, saugantis nuo potvynių. Už kelio pyti didžiulės užliejamos pievos, prie Nemuno platūs smėlio paplūdimiai, tačiau maudytis pavojinga dėl srovių ir duobių. Įvairiapusė bendruomenė: vokiečiai ir vis gausiau atsikeliančių čigonų, katalikai ir protestantai.

Vietą rinkomės iš dviejų – pirmąją, atšlaitę už bažnyčios šventoriaus tvoros teko atmestič nes labai sudėtingas patekimas. Tačiau visus viliojo panoraminis vaizdas į Nemuno slėnį. Antroji vieta, kurią ir pasirinkome po diskusijų – skverelis šalia darželio ir mokyklos. Per pievą įstrižai veda žmonių išmintas takelis. Su vaikais dirbome šiame skverelyje ir sukūrėme tris ‘stoteles’.

SKIRSNEMUNĖ

SAVANORIŲ KOMANDA:

Algimantas Grigas (kuratorius), Karolis Grigaitis, Justė Jasinskaitė, Rasa Cėplaitė, Danguolė Ručinskaitė ir Gintaras Sasnauskas

VIETOS KOORDINATORĖ:

Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos vadovė Dainora Saulėnienė

DIRBTUVĖLIŲ DALYVIAI:

Edgaras, Benita, Greta, Raminta, Monika, Adomas, Linas, Karolis, Gintaras, Milda, Ieva, Justė, Augustas, Viktorija, Raimonda, Gabija, Mantas, Austėja, Lina, Kristina, Samanta, Arnė, Gintarė, Mantas ir Justas. Žmonės, prisidėję prie skirsnemunės dirbtuvėlių įgyvendinimo: pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ūkiui Edita Lendraitienė, virėja Daiva Pranaitienė ir nuolat vaikus lydėjęs technologijos darbų mokytojas Vidas Burba