Keliaujančios architektūros dirbtuvės
08 06 - 08 10

Endrejavas

Endrejavas

Dirbtuvės Endriejave (Klaipėdos r.) bus įgyvendintos 2019 m. rugpjūčio 6 - 10 dienomis.
Gyventojai
600
Dirbtuvėse dalyvavę vaikai
Atstumas nuo Vilniaus
274 km
Projektas

„Kadaise čia buvo vienas senis ir augino daug sakalų. Bet paskui jie išskrido ar ką ten padarė... Ir sakalo nuo galo žodis gaunasi Salakas“.

Jei užsuktumėte į Salaką, prie miestelio esančioje Luodžio ežero pakrantėje išvystumėte naujai gimusią erdvę, kurioje – žemėn įstrigęs milžiniškas kankorėžis. Būtent taip naują poilsio erdvę vadina vietos vaikai ir čia viešėję projekto savanoriai.

Kartu su Salako vaikais penkias dienas trukusių kūrybinių dirbtuvių metu buvo pastatytas ne tik šis objektas. Tarp šimtamečių pušų ėmė suptis mediniai hamakai, o viename medyje iškilo mušamųjų vamzdžių vargonai.

Vis dėlto, į Salaką vykę devyni KAD savanoriai vieningai sutaria, kad jiems svarbiausias buvo ne pastatytas objektas, bet užsimezgęs santykis su vietos vaikais. Komandai buvo įdomu pažinti beveik trisdešimt jaunų salakonų, jų akimis pamatyti Salako miestelio erdves, sužinoti daugiau apie vaikų kasdienybę, ir pažinti vaikų kūrybiškumą.

“Vaikai Salake labiausiai dievina ežerą ir maudynes. Šituo tikrai įsitikinome. Tačiau mane asmeniškai labiausiai sužavėjo jų betarpiškas bendravimas su mumis – kiekvieną naujai prisijungusį komandos narį jie priimdavo žaibiškai greitai ir noriai dirbdavo drauge, domėdavosi mumis bei pasakodavo apie save. Gavau neįtikėtiną dozę meilės iš jų” – užsimezgusiu šiltu ryšiu su vaikais džiaugėsi projekto organizatorė ir komandos savanorė Viltautė Žvirzdinaitė.

Nors ir gali pasirodyti, kad iš sostinės atvykę savanoriai – architektai, menininkai ir kiti kūrėjai – su savimi jau atsiveža aibes architektūrinių idėjų, tai nėra tiesa. „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ sieka sužadinti pačių vaikų kūrybiškumą, todėl apie tai, ką dirbtuvių metu statys, vaikai su savanoriais diskutuoja pirmąsias dvi dienas. Ir tik tada į rankas čiumpa plaktukus, grąžtus ir kastuvus.

„Yra hamako komanda, yra lentų pjovimo komanda. Yra... nu kur ten būna ne visai geros lentos, tai padremžia jas“

Šių kūrybinių ieškojimų metu mažieji salakonai sukūrė pasaką, kurioje ežero pakrantę okupuoja iš vandens išlipusios rokerės žuvys. Atsispiriant nuo šio motyvo, bei viename vaiko makete nutūpusios milžiniško kankorėžio – laipynės idėjos, ir buvo sukurta naujoji poilsio zona. Ji – tarsi žemėn nukritęs ir šonu įsmigęs didžiulis kankorėžis, ant kurio žuvimis aplipusių „žvynų“ telpa ir gultai, ir pora hamakų, ir slaptas tunelis.

„Jautėme, kad naujai sukurtoje erdvėje tarsi trūksta kažkokio cinkelio. Prisiminę vaikų idėją apie žuvis-rokeres, pagalvojome kad būtų puiku šią vietą papildyti kažkokiu muzikos instrumentu“ – teigė projekto savanoris Paulius Petkevičius. Taip paskutinę dirbtuvių dieną į storakamienę pušį buvo įkelti mušamųjų vamzdžių instrumentas, iškart pramintas „vargonais“.

Ir nors atrodytų, kad savadarbis, iš paprastų plastikinių vamzdžių pagamintas (ir blizgančiais dažais Salako vaikų nupurkštas) instrumentas neturėtų gerai skambėti, pirmasis improvizuotas bliuzo „koncertas“ įrodė priešingai. Luodžio ežero pakrantėje ritmą mušę projekto savanoriai pradžiugino save ir kitus paplūdimio lankytojus išgavę darnius, ežero paviršiumi toli skriejančius garsus. Išbandykite ir Jūs!

„Valgėm daug blynų. Nu čia nežinau kiek kiti, bent aš bent jau daug suvalgiau. [kiek suvalgei?] Devyniolika!“
Organizatorius:
Strateginis partneris:
Partneris:
Informacinis partneris:
Rėmėjas:
Draugai: