Skrydis oro balionu, pasibaigęs bendromis visų kaimo gyventojų pastangomis jį pagauti. Aštuoniolika kūrybinio džiaugsmo pilnų vaikų, projektuojančių stebėjimo platformą aukštaūgėje tuopoje. Ir plačios, vos vos kalvelėmis banguojančios Suvalkijos lygumos. Tokie buvo pirmieji projekto savanorių įspūdžiai iš Patilčių, mažo kaimelio Vilkaviškio rajone.

Ketvirtajame 2018 m. vasarą projekto lankomame Lietuvos kaimelyje į dirbtuves susirinko basakojai vaikai, kupini džiaugsmo, kūrybiškumo ir architektūrinių idėjų. Paklausti, ką jie paprastai veikia vasaros dienomis, išpyškino: “Nieko – čia vasarą nėra kas veikti. Kai karšta – maudomės, kai atvėsta – žaidžiame futbolą ar krepšinį. Bet veiklų mums trūksta. Todėl laukėme jūsų!”.

“Jie visko nori ir viskuo džiaugiasi!” – teigė vietos vaikų entuziazmu komandos kuratorė Gintarė Ivanovaitė. Todėl ir antrąją dirbtuvių dieną vykęs architektūrinių maketų kūrimas – vaikų svajonių perkėlimas į materiją – susilaukė jų susidomėjimo.

“Su KAD savanorių pagalba jie greitai pamatė, kaip paprastos medžiagos transformuojasi ir tampa jų svajonėmis: lapas – hamaku, ant kurio patogiai supasi plastilino žmogeliukas, medicinis bintas – tinklu, kuriuo galima kabarotis į medį, nuobodūs dantų krapštukai virsta kopėčiomis, kėdėmis ir stalais. Prieš akis – visas miniatiūrinis pasaulis!” – teigė projekto savanorė Marija Dautartaitė.

Gal Suvalkijos lygumų platumas lėmė, kad vaikų svajonėse ir maketuose atsidūrė objektai virš žemės – tarsi noras viską apžvelgti iš aukščiau. Vaikai nutarė, kad kuriamas objektas atsiras greta futbolo ir krepšinio aikštelių – tam, kad jie galėtų stebėti žaidžiančius draugus ir tėvus. Taip visi bus kartu, ir vieni kitus matys.

O vieną dirbtuvių vakarą visą miestelio bendruomenę nustebino projekto savanorio Igno iniciatyva virš Patilčių pakibęs oro balionas. Juo pirmąkart pamatyti savo kaimelį iš aukštai galėjo visi norintys. Tiesa, paskutinio pakilimo metu lyg iš niekur atsiradęs oro gūsis ne juokais išgąsdino – visam kaimui teko griebti virves ir laikyti virš medžių viršūnių „pasprukti“ ketinantį balioną.

Nors dirbtuvėse kasdien plušėjo mažieji Patilčių gyventojai, bendram tikslui susivienijo visi. Komandos kuratorė Gintarė nepaprastai džiaugėsi kaimo bendruomenės globa ir pagalba – štai ir dėžę ledų visiems atvežė, ir reikalingos medienos, dažų ir impregnantų padovanojo, ir visais kitais iškilusiais klausimais padėjo.

O svarbiausia – po dirbtuvių pabaigos, Patilčių bendruomenė planuoja toliau savarankiškai plėsti ir statyti vaikų pradėtą kurti poilsio erdvę, mažųjų pakrikštytą “Džiumbadi”. O toks, visos bendruomenės įkvėpimas kūrybai, ir yra pats svarbiausias “Keliaujančių architektūros dirbtuvių” tikslas.