Miegėnai

SAVANORIŲ KOMANDA
Rūta Makutėnaitė (kuratorė)
Monika Dvarionaitė
Rasa Cėplaitė
Rūta Rakickaitė
Danguolė Ručinskaitė
Linas Kazlauskas
Audrius Žalneravičius

MIESTELIO ATSTOVĖ
Dalia Dzimavičienė
Gyventojai
341
Dirbtuvėse dalyvavę vaikai
32
Atstumas nuo Vilniaus
159
Objekto pavadinimas

Takas tarp tvenkinio ir centro

Metai
2013 m.
Kėdainių r. sav.
55.49600,
23.91229
Esama būklė
Dalinai išlikęs

Aplankytas 2020 m. vasarą: išliko tik tinklinio aikštelė.
Sukurti objektai
Prie tvenkinio įrengta tinklinio aikštelė, prie bendruomenės centro – suoliukas ant gėlių klombos ir supynės, visose erdvėse – iš lentų sunerti krėslai, baltai nudažyta bendruomenės centro siena, perdažytas dviračių stovas; prie tvenkinio sutaisytas sulūžęs suoliukas
Panaudotos medžiagos
Medinės lentos, dažai, tinklas

Miegėnai – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į rytus nuo Gudžiūnų, 10 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Kaimas, tačiau išsidėstęs taip plačiai, kad sakytum – miestelis. Centre mokykla, traukos centras – parduotuvė, šalia – būsimas bendruomenės centras (remontuojamas). Vienintelis senas objektas – malūnas, jame planuojama įrengti muziejų. Teka upelis Nykis, yra Miegėnų tvenkinys.

Dirbtuvių vieta: tvenkinio pakrantė (norėjo vaikai), būsimas bendruomenės centras (iš dalies buvo mąstyta iš anksto, bet pagrinde nulėmė oras – lietus). Pagaminti mobilūs objektai – kėdės, kurie gali būti pastatyti abiejose pasirinktose vietose ar pakeliui tarp jų.

Miegėnuose keliais ir gatvėmis skraido saldus gyvenimas – bitės. Čia daug ir puikios „avilių architektūros“, medžio drožybos. Gausu šunų (kartais jie pavaduoja tvoras) ir nei vieno, taip būdingo sostinei, užrašo apie jų piktumą, silpnus nervus. Miegėnai –  ambicingas ūkininkų kaimas upelio Nykio pakrantėje, artimiausias Paberžės (4 km) palydovas.

Daug diskusijų sukėlė būsimo Miegėnų bendruomenės centro pagrindinio fasado siena, kuri su vaikais buvo perdažyta baltai. Tarsi baltas katinas perbėgo kelią – dalyvių tarpe kilo diskusijos dėl šio prieangio estetikos. Palikti „tik baltą“ paprastumą? Ar gali tai, kas svarbu, likti minimalistiška?  O gal būtina čia pavaizduoti tai, kas svarbiausia kaime? Galbūt ateity bus reikalingas netgi „piešinio sienai“ konkursas? Tai šįkart buvo palikta miegieniečių sprendimui ateityje.

Toje pačioje erdvėje įsikūnijo ir kitos idėjos: naujas suolas-klomba prie bendruomenės centro, sūpynės. Savanorių komanda ir dalyviai liko dėkingi ūkininkui Eugenijui Bajarūnui – suolas buvo  aprėmintas jo išlaikytu ąžuolu, ūkininkas padėjo ir gamybos procese, paskolino savo įrankius. Šalimais tarp beržų „nematomai“, ant troso, „ant oro“ pakabintos sūpuoklės – pagal mažųjų dalyvių mintį reikalingos tam, kad būtų, ką veikti, kol mama apsiperka šalia esančioje parduotuvėje.

Kita svarbi projekto dalis buvo urbanistinė – organizatorių komanda pastebėjo, kad su primesta „kolūkio gyvenvietės“ struktūra pjaunasi neoficialus, bet kasdien naudojamas takas pro daržus link tvenkinio. Ar takas bus įteisintas ar liks tik „vaikų ir bambalių“ keliu, liko spręsti Miegėnų gyventojams. Šiuo taku buvo praeita rezultatui pristatyti skirtoje ekskursijoje nuo tvenkinio iki bendruomenės centro. Tarsi visą projektą apjugiantis elementas buvo visų jaunuolių ir vaikų kartu pagamintos paprastos konstrukcijos kėdės – iš dviejų lentų be vinių sunerti X formos krėslai, atsiradę tiek prie tvenkinio, tiek pabirę kitose miestelio vietose.

2013 m. rudenį savanoriai dar kartą aplankė miestelį, susitiko su vaikais, apžiūrėjo sukurtus objektus.
2013 m. rudenį savanoriai dar kartą aplankė miestelį, susitiko su vaikais, apžiūrėjo sukurtus objektus.
Projektą pristato
Architektūros fondo veiklą finansuoja
Partneris
Informacinis partneris
Draugai
Esame apdovanoti