Nemunėlio Radviliškis

SAVANORIŲ KOMANDA:
Mantas Timaitis (kuratorius)
Eglė Matulaitytė
Algimantas Neniškis
Emilija Juodytė

MIESTELIO ATSTOVĖ
Vaida Vaitaitytė
Gyventojai
566
Dirbtuvėse dalyvavę vaikai
23
Atstumas nuo Vilniaus
236
Objekto pavadinimas

Poilsio erdvė

Metai
2013 m.
Biržų r. sav.
56.39864,
24.76643
Esama būklė
Dalinai išlikęs

Aplankytas 2020 m. vasarą: išlikę dalis šviestuvų (naudojami kaip dekoracijos, vaza, šviestuvai, saugo mokykla), suoliukai (saugo mokykla), stalas su kėdėmis (saugo mokyklos kaimynas Petriukas), neišliko hamakai.
Sukurti objektai
Įrengti hamakai ir apšvietimas prie upės, sulankstomi krėslai/stalai ir amfiteatras mokyklos kieme iš palečių, stalas su kėdėmis upėje.
Panaudotos medžiagos
Medinės statybinės paletės, dažai, virvės, tinklas, stiklainiai

Nemunėlio Radviliškis – miestelis Biržų rajone, 22 km į šiaurę nuo Biržų, šalia Apaščios ir Nemunėlio upių santakos, prie pat sienos su Latvija.

Dirbtuvių vietos ir norai: erdvė prie upės – viena gražiausių vietų miestelyje, yra noras ten būti, bet nėra galimybės – nejauku, tamsu, nėra baldų. Tuščias mokyklos kiemas – prie poreikio prisitaikantys mobilūs objektai. Dirbtuvių spontaniškumo ir netikėtumo momentas – atrasta vieta upėje.

Turėjome tik tris dienas, tad nuo ankstaus ryto kibome į darbus kartu su susirinkusiais vaikais ir jaunimu.

Pradžia tradiciška: susipažinę ir visi kartu pastatę didžiają KAD palapinę, mažomis grupelėmis išsiskirstėme į ekskursiją. Dirbtuvėlių dalyviai mus vedė savo išmintais takais po jų mėgstamas vietas, pasakojo ką ir kur veikia laisvalaikiu. Sugrįžę į palapinę dalinomės pastebėjimais, mintimis ir idėjomis. Supratome, kad nėra dominuojančios susibūrimo erdvės, o visoms išsisklaidžiusioms erdvėms būdingi tie patys trūkumai: nėra vietų atsisėsti, pasisupti, bei labai trūksta apšvietimo.

Diskutuojant išryškėjo, kad upė itin svarbi vasaros pramogoms, o mokyklos kiemas, nors ir tuščias, aktyviai naudojamas mokslo metų metu. Tai skatino galvoti apie transformuojamus  ir mobilius baldus, pritaikomus skirtingose erdvėse skirtingais metų laikais.

KAD siekis – kuo labiau naudoti ar perdirbti  turimas, vietines medžiagas. Aplink vykstančios statybos pasufleravo keletą idėjų. Sena sporto salės įranga, sandėliuojama mokyklos palėpėje, lėmė amfiteatro laiptų mokyklos kieme atsiradimą. Taip pat peržiūrėjome sandėlio turinį – seni mokykliniai suolai ir metalinės tvoros tiesiog prašėsi būti panaudojami.

Kol viena komandos dalis užsiėmė medžiagų ruošimu, kita kibo į objektų dizaino paieškas. Diskutuodami apsisprendėme  išvalyti šiukšles iš upės pakrantės, tarp medžių pakabinti iš metalinių tvorų sukonstruotus hamakus ir virš jų įrengti elektros  nereikalaujantį apšvietimą  – nuleidžiamus stiklainius su žvakėmis, taip sukuriant romantišką poilsio zoną. Jau vaikščiojant pakrante gimė mintis, o gal veikiau pokštas, upėje pastatyti stalą su kėdėmis. Galvodami apie mobilius ir multifunkcinius baldus, susisiekėme su vietine lentpjūve, jos vadovai mielai sutiko mums pagelbėti ne tik statybinėmis paletėmis, bet ir papildomomis detalėmis – lentelėmis, vinimis.

Projektą pristato
Architektūros fondo veiklą finansuoja
Partneris
Informacinis partneris
Draugai
Esame apdovanoti